Sapnai ir tikrumas

Sapnai ir tikrumas
Julius Janonis

Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921

[39]

Lakiojau, lyg drugys, ir ėjau pamažu,
Aplinkui gi visur malonu ir gražu.
Taip mėlynas dangus — ir žydrė taip gryna!
Raliuoja vyturiai, gamta džiaugsmu pilna.

Tarp ošiančių miškų susnūdę ežerai,
Nė nejuda vanduo, tik maudosi narai;
Čia girios vėsuma vilioja taip meiliai,
Ten grudas pro uolas bešniokšdami kriokliai.

Ir stiebiasi dangun, lyg milžinai, kalnai...
Bet kas? Aš nubudau... Tai buvo tik sapnai.

***

Nebėra jau sapnų. Išaušusi diena
Ir vėl bus vien vargų ir skurdo kupina.
Norėtųs da susnūst, norėtųs pasilsėt,
Bet švilpia fabrike — į jį turiu skubėt.

(1914, „viinis“, 19).