Petro ir 12 apaštalų darbai

Petro ir 12 apaštalų darbai
Gnostikų tekstas


PETRO IR DVYLIKOS APAŠTALŲ DARBAI NHC 6,1

Įvadas keisti

Pavadinimą apibūdina tiktai traktato pabaigą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad bus kalbama apie trylika apaštalų. (Petras ir dar dvylika). Tačiau skaitant tekstą paaiškėja, jog pavadinimas greičiausiai susijęs su dviem skirtingais "darbais": su Petro darbu (1,30-5,5) ir su apaštalų grupės darbu (5,5-12,19). Pavadinimas yra visai ne antrinis, nežiūrint to, kad skaičius dvylika prieštarauja apibrėžtam teksto sakiniui, kur sakoma, kad mokinių buvo vienuolika (9,20-21). Traktatas gali būti suskirstytas į keturias dideles dalis: 1. Įvadinė dalis, kurioje nustatoma traktato veiksmo vieta. Pirmose septyniose eilutėse nurodoma pradinė veiksmo vieta ir rezultatas. Pasakotojas yra Petras (1,30), o laikas - po nukryžiavimo, kadangi apaštalai pradeda kelionę savo pačių tiesiogine iniciatyva, ir Jėzaus su jais nėra. Be to, iš fakto, kad yra tiktai vienuolika apaštalų, galima spėti, jog tai laikotarpis prieš prisikėlimą. Nusprendę, kad pradės kartu tarnauti, apaštalai susiranda laivą ir išplaukia (1,16-26). Atrodo, kad jie palieka savo kelionės tikslą Viešpačiui. ((2)) Laivas atplaukia į miestą saloje, kuris vadinasi Gyvenvietė, ir Petras ieško vietos, kur būtų galima apsistoti. 2. Petras susitinka perlų pirklį ir patiria turtuolių ir vargšų atsakymus jam (2,10-5,18). Jis stebi, kaip turtuoliai nusisuka nuo jo, kai jis siūlo savo prekes, nes jie mano, kad iš tikrųjų jis neturi nieko. O vargšai būriuojasi apie jį, nors ir neturėdami už ką pirkti tai, ką jis siūlo. Jie nori tik pažvelgti į perlą. Tačiau pirklys sako, kad jis padovanos vieną perlą, jeigu jie eis į jo miestą. Vargšai klausinėja Petro apie pavojus kelyje į miestą. Petras papasakoja jiems,ką jis buvo girdėjęs, ir pasisuka į pirklį, klausdamas, koks jo vardas, ir apie kelionės sunkumus. Pirklys atsako jam, kad jo vardas yra Lithargoel, kas tekste aiškinama, kaip lengvasvoris, panašus į gazelę (t.y., švytintis, kaip gazelės akys) akmuo, greičiasiai, perlas. 3. Petro ir jo draugų kelionė į Lithargoel miestą (5,19-8,11), vadovaujantis Lithargoel nurodymais. Vienintelis būdas pasirengti kelinei į "devynių vartų" miestą yra visiškas turto atsižadėjimas ir griežtas pasninkas, neturėjimas nieko, ko galėtų norėti plėšikai (5,19-6,8). Viskas, ko reikia, yra Jėzaus vardas (6,9- 19). Po to Petras regi miesto sienas supančių bangų viziją. Jos reikšmę paaiškina trumpas Petro ir senio pokalbis. Tada Petras ir mokiniai keliauja į miestą. 4. Lithargoel atrodymas kaip gydytojo, jo atskleidimas, kad jis yra Jėzus Kristus, ir užduotis vienuolikai mokinių (8,11-12,19). Lithargoel išeina iš miesto persirengęs gydytoju ir sako, kad parodys, kur gyvena Lithargoel (8,11-35). Užuot tai padaręs, pokalbyje su Petru, kurį užrašo Matas (16,13-19), jis atskleidžia, kad jis yra Jėzus Kristus (9,1-19). Po to, kai mokiniai nusižeminę pagarbina jį ir išreiškia savo troškimą pildyti jo valią, Kristus, nuo to laiko vadinamas Viešpačiu, paduoda jiems maišelį su vaistais ir paveda grįžti į Gyvenvietę, miestą, iš kurio jie atvyko. Jie privalo mokyti tikinčiuosius ir jiems tarnauti, o ypatingai - vargšams (9,1-10,13). Petras paprieštarauja, kad jie neturi, ką duoti vargšam, nes yra visko išsižadėję, tačiau Viešpats nurodo, kad jie turi jo vardą, kuris yra vertingesnis už viską (10,13-30). Po tolesnės diskusijos pokalbis baigiasi įsakymu vengti turtingųjų. Mokiniai priima įgaliojimus, ir Viešpats pasitraukia. Tekstas yra sudėtinis. Tai parodo santykiai tarp atskirų dalių. Pavyzdžiui, tarp 2 is 3 dalių skaitytojas tikisi, kad vargšai eis į perlų pirklio miestą, tačiau eina tik mokiniai; į Petro klausimą apie kelią duodami du skirtingi atsakymai; skaitytojas yra nepasiruošęs Petro klausimui apie pirklio vardą; skaitytojas nustebintas, kad iš miesto saloje galima keliauti pėsčiomis. Problemų tarp 4 ir ankstesniųjų dalių pavyzdžiai yra šie: staigus perėjimas prie pasakojimo trečiuoju asmeniu; pranešimas, kurio tikisi mokiniai, apie tarnavimo krikščionims užbaigimą (10,4-6) (pradžioje susidarė įspūdis, kad mokiniai pradėję savo misiją į nekrikščionišką pasaulį), ir aiškiai apibrėžtos bažnytinio gyvenimo taisyklės traktato pabaigoje. Keturias pagal kilmę skirtingas dalis, atrodo, kartu sudėjo redaktorius. Trijų pradžia panaši į alegorinių pasakojimų, kažkuo primenančių alegorijas iš "Hermas piemens": pasakojimas apie perlų pirklį, kuris atstumiamas turtingųjų ir priimamas vargšų; pranešimas apie miestą, apsuptą sienų (trečiojoje dalyje, aukščiau), vadinamą Gyvenviete; ir pasakojimas apie kelionę ,kurios sėkmingas užbaigimas reikalauja atsisakyti maisto ir turto, o ne pakankamai jo pasiimti. Ketvirta yra pranešimas apie Kristaus įsakymą mokiniams imtis tarnauti neturtingiems ir sergantiems krikščionims, jiems pamokslaujant ir juos gydant. Šie pranešimai susieti vienas su kitu įprastiniu Petro ir kitų mokinių dalyvavimu ir Lithargoel vardu, kuris sujungia perlų pirklį 2 dalyje su tuo, kuris duoda nurodymus apie kelią 3 dalyje, ir po to taip pat su Kristumi, duodančiu nurodymus mokiniams, 4 dalyje. Atrodo, kad paskutinysis redaktorius pasakojimo tikslu pasirinko apaštalų ruošimąsi savo apaštališkai veiklai. Rezultatas yra tai, kad, kaip sakoma paskutinėje atkarpoje daromoje išvadoje, tie , kuriems buvo duoti įgaliojimai, iš tikrųjų nebuvo pirmieji apaštalai, o tik jų atstovai vėlesniais laikais. Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad redaktorius norėjo priminti šiuolaikinės bažnyčios valdžiai apie jos tikrąją misiją. ((5)) Lithargoel pradžioje galėjo būti nekrikščioniška dievybė. Tačiau kadangi jokie rašytiniai šaltiniai apie Lithargoel kultą mūsų nepasiekė, teisingiausia būtų manyti, kad Lithargoel buvo sutapatintas su Jėzumi Kristumi (9,8-15), kai tik buvo sudarutas tas žodis. (ür. Apd 20 ir Apr 2:17.) Kristaus kaip gydytojo įvaizdis greičiausiai atsirado dėl Eskulapo kulto populiarumo. Traktatas kartais yra laikomas gnostišku. Tačiau tokia nuomonė susidarė daugiau dėl jo priklausymo Nag Hammadi bibliotekai, negu dėl paties teksto. Kaip buvo minima kitur (žr. "Asklepijus" 21-29 /6,8/ įvadinę dalį), rankraštis, kuriame jis buvo rastas, pats nėra gnostiškas, bet greičiau tai rinkinys įvairių dvasinio pobūdžio raštų, atspindinčių galutinį sielos likimą. Studijuojant traktatą patiems, nedaug randama to, kas būtų skirta ortodoksijos plėtojimui. Kristologija tiria dievišką sūnystę; Jėzaus nukryžiavimas ir mirtis, nors ir neminima, gali būti numanoma (žr. 2,14). Apaštalų neturto tema randama Evangalijose, kaip polemika su turtingaisias. Šiek tiek pabrėžiamas draudimas valgyti mėsą, tačiau nieko nekalbama apie seksualinį gyvenimą ar vedybas. Todėl traktatas, atrodo, nėra kilęs iš kokios nors ankstyvųjų krikščionių sektos. Redaktorius, rodos, stovi pagrindinės bažnyčios pusėje ir kreipiasi į jos lyderius, kad jie grįžtų prie apaštališkos praktikos. Nepanašu, kad šis traktatas būtų buvęs dingusia apokrifinių "Petro darbų" dalimi, kaip buvo manoma (žr. "Petro darbų" įvadą /BG,4/). ((6)) "Petro ir dvylikos apaštalų darbai" turėtų būti priskiriami prie antrojo ir trečiojo amžiaus apokrifinių Darbų, o ne vėlesniųjų, su kuriais jie nedaug turi bendra. Jų panašumas į kai kurias "Hermas piemens" dalis rodo, kad jie parašyti antrajame amžiuje.

Tomas Girdzijauskas, Kaunas, 1992