Jis

Jis
Julius Janonis

Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921

[43]

Nemokėjo jis lenkt prieš didžiūnus galvos,
Nemokėjo jis niekint mažųjų,
Nemokėjo, lyg nendrė, pavėjui linguot,
Bet vėjui apstojus ir vėl atsistot.
Jis, kaip šimtmetis ąžuols, karalius miškų,
Kurs nepratęs lankstyti viršūnės,
Visados dangun žiūri be baimės jokios,
Sau vienas kovojo apleistas minios.
Bet, kaip ąžuolą kartais suskaldo žaibai,
Taip ir jį pergalėjo gyvenim’s:
Jis kovodamas mirė. Ainiai jį atmins.
Ir amžius mintyje žmonių jis gyvens.

Melaišiai. 1912. ХII. 17.