Et, vėjeli pūtėjėli

Et, vėjeli pūtėjėli
Julius Janonis

Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921

[57]

Et, vėjeli pūtėjėli,
Kam tu glostai vandenėlį,
Jo nesubanguodams?
Kam myluodamas lakioji,
Ir plaukėją persekioji,
Laivo nelinguodams?

Ar visai paliauki pūtęs,
Kad plaukėjas tad pajutęs,
Rimtų ir susnūstų.
Ir ramumą juoramiausią
Ir tylumą juotyliausią
Rastų, kai pabustų.

О jei ne, tai audrą kelki,
Siauski, užuì, bangas velki
Ir blaškyk laivelį,
Kad plaukėjas smarkiai irtų,
Kad pavojų bent patirtų
Tai susiausk, vėjėli!...

(1915. „Atžala.“, 1; 1917, „N. Gadynė“. 5).