Draugams (Julius Janonis)

Draugams
(Sekama Joną Gulbį)

Julius Janonis
Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921


[41]

Manau aš apie jus, kai ryto tylume
Tamsus pasaulis aukso spinduliuosna grimsta,
Kai balti debesiai susnūdę erdvume,
Manau aš apie jus — ir man širdis nerimsta.

Ir kai, lyg ašaros, rasa matyt laukuos
Ir žvaigždės sužiba, saulutei nusileidus,
Klajoja ilgesys ankštuos kalėjimuos,
Kur paslėpė mielų draugų balsvuosius veidus...


[42]

Visa gamta džiaugsmuos — visur žiedų žiedai,
Visur sruvus vanduo, vėjaliai supėjėliai,
Tiktai brangių draugų pilni skausmų veidai
Ir lydi juos visus nakties kančių šešėliai...

Visa gamta džiaugsmuos — visur aidai dainų
Ir marių laisvos bangos supasi ir mastos,
­— Tik jūs, mieli draugai, suspausti akmenų
Ir jūsų dainos vis nutyla nesuprastos...

Bet spindint mėnesiui pusiaunaktyj gilioj.
Kad visko ilsiama ir bildesio nutilta,
Mintis, nors sudaužyt retežių nevalioj,
Į laisvę veržiasi, į saulę tiesia tiltą...

Tada ir vėl siela pilna senos narsos,
Ir vėl drąsi širdis ir virte verda kraujas,
Per akmenis matyt dangus rausvos varsos
Ir, rodosi, jau greit išauš rytojus naujas...

Рарilуs, 1914. VIII. 12. (1917, „Vilnis“, 4).