Ave vita, moriturus te salutat!
| Ave vita, moriturus te salutat! Julius Janonis |
|---|
| Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921 |
Pamylau dangaus žydrumą,
Auksu spindančią mėlynę,
Buinų vasaros žalumą,
Yt krištolas, skaidrią rasą.
Pamylau ir mergą jauną,
Da skaistesnę užu saulę,
Da lieknesnę už žolyną
Ir blaivesnę užu rasą.
Ir svajojau siekti laimės
Su visu plačiu pasauliu,
Kam nuo kоjų pančiai krinta,
Kam dievų aušra sušvito.
Milžino darbai vaidinos.
Аš tikėjau juos atliksiąs,
Herkulės ir Promėtėjaus
Tveriančius žygius nupinsiąs.
Bet, lyg beržas žalialapis,
Sprogstant, kirmėlės pagriaužtas,
Kad gyvam nesutrūnėti,
Pirma laiko jaunas žūstu.
Pirma laiko jaunas žūstu,
Nė jėgų neišmėginęs.
Ateities žygius пеšuosi
Su savim j šaltą, kарą.
Su savim пеšuos — ir meilę
Taip mergelės, taip pasaulio,
То plataus, dailaus pasaulio,
Ką yt pumpuras da sprogsta.
[32]
Nesulaukiau jo pražystant,
Bet širdyj užsiaugìnęs,
Žengdamas į šaltą kарą,
Sveikinu jį greit bujuosiant.
1917. V. 15. 12 v. dieną.
Petrapilys.