Nesulaukiau jo pražystant,
Bet širdyj užsiaugìnęs,
Žengdamas į šaltą kарą,
Sveikinu jį greit bujuosiant.
1917. V. 15. 12 v. dieną.
Petrapilys.
Mano dainelės
Mano dainelės — ašaros sraujos,
Mano dainelės — verdantis kraujas,
Kurs iš jaunosios mano krūtinės
Plūsta, kaip gausus kalno šaltinis.
Мапо dainelės — vargo gimdytos,
Suptos nelaimių, nenumaldytos,
Neapdainuoja žemės grožybės,
Vėjo švelnumo, saulės skaistybės.
Gaidos jų — liūdnos, veriančios širdį,
Žodžiai — ūžimas vėtrų verpetų:
Ašaros teka tam, kurs jas girdi
Ir kurs niūniuoja vakaro metą.
1913 m. Biržų kalendorius.
Atžalos.
Smarkūs vėjai, skaudūs lytūs,
Žiaurios audros nugalavo
Jauną girią, ką taip puikiai
Prieš dešimtmetį žaliavo.
Virto augštos tamsios eglės,
Griuvo beržai baltmarškiniai,
Krito medžiai, žūvo miškas,
Bepaliko tik kelmynė.
