Antrasis Apreiškimas Jokūbui

Antrasis Apreiškimas Jokūbui

Gnostikų tekstas

(ANTRASIS) APREIŠKIMAS JOKŪBUI (NHC 5,4)

Įvadas

Ketvirtajam 5 rankraščio traktatui buvo duotas naujas pavadinimas - "(Antrasis) apreiškias Jokūbui - tam, kad atskirtume jį nuo pirmesnio traktato, kadangi abu dokumentai turi tą patį pavadinimą: "Apreiškimas Jokūbui". Traktatą sudarantys 20 puslapių yra išlikę labai fragmentiškai. Apibrėžti literatūrinę formą sunku. Teksto pavadinime sakoma, kad tai apreiškimas, o pirmojoje eilutėje tai vadinama pokalbiu. Atsižvelgiant į tai, kad Jokūbas pasakoja apie jam apsireiškusį prisikėlusį Jėzų, jį galima pavadinti apreiškimo pokalbiu. Šiaip ar taip, dabartinė jo struktūra susideda iš Mareim, kunigo ir Theuda giminaičio, neabejotinai mačiusio Jokūbo užmušimą akmenimis, dviejų dalių pasakojimo Jokūbo tėvui Theuda. Traktatas sudarytas iš keturių meniškai sukomponuotų dalių. Dėl savo pusiausvyros ir stilizuotos formos jos gali būti apibrėžiamos kaip "harmoniška proza', turinti himno savybių. Trys iš šių dalių yra arėtalogijos. Viena (49,5-15) yra prisikėlusio Jėzaus teisių gynimas "aš esu" stiliuje. Kita (58,2-20) - tai eilė Jokūbo teiginių apie prisikėlusį Jėzų, rašomų trečiuoju asmeniu (t.y.,"jis yra"). Sekančioje arėtalogijoje (55,15-56,13) prisikėlęs Jėzus nusako ypatingą Jokūbo vaidmenį antruoju asmeniu (t.y.,"tu esi'). Iš viso trečiosios arėtalogijos pasakojimo galima spręsti, ((2)) kad Jokūbui yra skirta atlikti gnostikų atpirkėjo vaidmenį. Ketvirtoji dalis (62,16-63,29) yra Jokūbui priskiriama malda. Dabartinis jos pateikimas reikalauja, kad ji būtų skaitoma kaip kankinio malda prieš pat mirtį. Šiaip ar taip, jokiais būdais negalima tvirtinti, kad dabartinė maldos forma yra tokia pat, kaip pradinė. Atskirta nuo konteksto, ji panaši į maldą, kurią galima kalbėti prieš persekiojimą ar teismą. Iš prašymo (62,21-22) matyti, kad pasaulyje buvo besitęsiančios egzistencijos perspektyva. Medžiagoje, pateiktoje 63,23-24, pasakojama apie kažką kita, negu skausminga mirtis, jau paminėta 63,5-6, ir faktiškai tai reiškia pergyvenimus ir sunkius išbandymus, kuriuos galima patirti kasdien. Traktatas kaip visuma neabejotinai turi gnosticizmo bruožų, tačiau jame susilaikoma nuo gnostikams būdingų temų. Jis negali būti tapatinamas nė su viena iš žinomų 2 amžiaus gnostikų sistemų. Kita vertus, autorius plačiai naudojosi krikščioniškomis judėjų tradicijomis. Jokūbas, kuris buvo ypatingai žinomas krikščioniškoje judėjų visuomenėje, yra laikomas išskirtiniu asmeniu, kuriam apsireiškė Jėzus, ir jam skirtas vaidmuo gnostikų tradicijoje, kuris konkuruoja su Petro vaidmeniu kanoninėje tradicijoje, ir galbūt jį pralenkia. Pavyzdžiui, Jokūbas yra "palydovas", vedantis Gnostiką pro dangaus karalystės duris ir netgi apdovanojantis jį (55,6-14; 55,15-56,13). Jis atvaizduotas panašiai kaip Petras, kuris užima dangaus raktų saugotojo pareigas (Mt 16:19). Kalbant apie kūrinio parašymo datą ir vietą, beveik nieko tikra pasakyti negalima. Atsižvelgiant į pagrindines Krikščioniškąsias judėjų tradicijas, kuriomis remiantis traktatas buvo sukurtas, galima teigti, kad jo atsiradimas turėtų būti susijęs su judėjų krikščioniškąja visuomene. Tai, kad traktate yra paralelių su vėliau susikūrusiomis gnostikų sistemomis ir beveik visiškai nėra užuominų į Naująjį Testamentą, rodo, kad jis buvo parašytas anksčiau. Dviejų Jokūbo apokalipsių išsidėstymas 5 rankraštyje buvo apgalvotai organizuotas perrašant. Abi apokalipsės pabrėžia skirtingus Jokūbo tradicijos aspektus ir papildo viena kitą. "1 apr. Jok." pasakojime akcentuojamas laikotarpis prieš Jokūbo kentėjimą, kai tuo tarpu "2 apr. Jok." aprašo jo kančią ir mirtį, sutinkamai su "1 apr. Jok." pranašavimais.

Vertimas

(ANTRASIS) APREIŠKIMAS JOKŪBUI NHC 5,4 (44,11-63,32)

Apreiškimas (Jokūbui) Žia yra užrašyta kalba, kurią Jokūbas Teisingasis pasakė Jeruzalėje ir (kurią) užrašė Mareim, vienas (iš) kunigų. Jis papasakojo tai Theuda, Teisingojo tėvui, kadangi jis buvo jo giminaitis. Jis pasakė: "(Skubėk)! Ateik su (Marija), savo žmona ir savo giminėmis (...) 45 todėl (...) iš šio (...) (jam, jis) supras. Nes štai, daugybė yra susijaudinę del jo (...), ir jie yra didžiai supykę (ant jo...) ir jie meldžiasi (...). Nes (jis) dažnai sakydavo šiuos žodžius, o kiti taip pat. "Jis tebekalbėjo tuos žodžius, kai tuo tarpu daugybė žmonių sėdėjo. Tačiau (progai pasitaikius) jis įėjo ir neatsisėdo į vietą, kaip buvo pratęs. Jis verčiau atsisėdo penktojoje laiptų aikštelėje, (kuri) yra labai (gerbiama), kai tuo tarpu visi mūsų žmonės (...) žodžius (...). ""(...). 46 Aš esu tas, kuriam apreiškė Amžinybės Pleroma. (Aš esu) tas, kuris pirmas buvo pašauktas to, kuris yra didis, ir kuris pakluso (Viešpačiui) - tas, kuris pergyveno (žodžius...), tas, kuris (...tas, kuris) nuplakė (save ir) vaikščiojo nuogas, tas, kuris buvo rastas žūstantis, nors jis ruošėsi būti nunešamas į amžinybę. - Tas Viešpats, kuris yra tikras, (atėjo) kaip sūnus, kuris mato, ir kaip brolis (jis buvo ieškomas). Jis ateis pas (...) sukūrė jį, nes (...) ir jis susijungs (...) išlaisvina jį (...) 47 (...) tas, kuris atėjo (į...). ""Dabar vėl esu aš turtingas pažinimu (ir) aš turiu nepaprastą (supratimą), kuris buvo duotas tiktai iš ((2)) aukščiau, ir (...) ateina iš(...). Aš esu(...), kurį aš žinojau. Tai, kas buvo man atskleista, buvo paslėpta nuo kiekvieno ir bus atskleista (tik) per jį. Šitie du, kuriuos aš matau, /.../ (ir.) jie jau paskelbė šiuos (žodžius): "Jis bus nuteistas su (bedieviais)". Tas, kuris gyveno (be) šventvagiškų kalbų, mirė nuo (šventvagiškų kalbų). Tas, kuris buvo atmestas, (...). """(...48) kūną (ir) taip yra dėl to, kad aš žinau, jog išeisiu iš (kūno), Aš iš tikrųjų mirštu, tačiau tai, ką aš pasieksiu, bus gyvenimas. Aš atėjau tam, kad jie galėtų nuteisti (...aš) ateisiu (į...) teisti (...aš) nekaltinu jo (...) tarnų. Aš skubu išlaisvinti juos ir noriu pasiimti juos aukščiau to, kuris nori juos valdyti. Jeigu jie yra išgelbėti, aš esu brolis paslaptyje, kuris meldžiasi Tėvui (tol,kol jis...) (...) 49 viešpatauja: (...amžinybė...) pirma (...). Aš (esu) pirmagimis (sūnus).- Jis sunaikins (jų) visų valdžią.- Aš esu mylimasis. Aš esu teisusis. AŠ esu (Tėvo) sūnus. Aš kalbu kaip tik tada, kai (aš) girdžiu. Aš įsakau kaip tik tada, kai aš (gaunu) įsakymą. Aš parodau jums kaip tik tada, kai aš (surandu). Štai aš kalbu todėl, kad aš galėčiau ((3)) ateiti. Atkreipkite į mane dėmesį, kad jūs galėtumėte mane pamatyti! """Jeigu aš atėjau į gyvenimą, kas tada aš esu? Nes aš neatėjau toks, koks aš esu, ir aš nepasirodysiu toks, koks kad aš esu. Nes aš egzistavau trumpą laiko tarpą (...)." 50 ""Kartą, kai aš sėdėjau ir mąsčiau, (jis) atidarė duris. Tas, kurio jūs nekentėte ir kurį persekiojote, įėjo pas mane. Jis pasakė man:"Sveikas, mano broli; mano broli, sveikas." Kai aš pakėliau (galvą), stebėdamasis juo, (mano) motina tarė man: "Nebijok, mano sūnau, kad jis pasakė "mano broli" tau. Nes jūs buvote maitinami tuo pačiu pienu. Todėl jis vadina mane "mano motina". Nes jis mums nesvetimas. Jis yra tavo (brolis...)." """(...) 51 Šie žodžiai (...) didžiulis (...) aš rasiu juos, ir (jie ateis). (Šiaip ar taip), aš esu svetimas, ir jie nepažįsta manęs (savo) mintyse, nes jie pažįsta mane (čia). Tačiau reikėjo, kad kiti pažintų per tave. """(Tu esi) tas, kuriam aš sakau: Girdėk ir suprask - nes daugelis, kada girdi, lėtai galvoja. Bet tu suprask tai, ką galėsiu tau papasakoti. Tavo tėvas nėra mano tėvas. Tačiau mano tėvas taps (tavo) tėvu. """Ta mergelė, apie kurią tu girdi - tai yra kaip (...) mergelė (...) 52 būtent, mergelė. (...), kaip (...) man už (...) žinoti(...) ne kaip (..) kurį aš (...). Nes tas (...) jam, ir tai taip yra tau naudinga. Tavo tėvas, kurį tu laikai (turtingu), sutiks, kad tu paveldėsi visa tai, ką matai.((4)) """Aš draudžiu tau pasakoti tuos (žodžius), kuriuos kalbėsiu. Todėl, kai tu išgirsi, atverk savo ausis ir suprask ir jais (vadovaukis)! Būtent per tave jie bus sužinoti, suformuluoti to, kuris yra šlovingas. O jeigu jie nori sukelti sąmyšį ir (užgrobti) valdžią (...) 53 jis pradėjo (...), nei tie, kurie (ateina), kurie buvo atsiųsti jo, kad sukurtų šį dabartinį (kūrinį). Po (to, kai jis) yra sugėdintas, jam bus sutrukdyta, kad jo darbas, kuris yra toli (nuo) eonų, pavirstų į nieką. Ir jo palikimas, kuriuo jis didžiavosi kaip didžiuliu, pasirodys mažas. Ir jo dovanos nėra palaiminimai. Jo pažadai yra blogio pinklės. Nes tu esi ne jo užuojautos (įrankis), bet būtent per tave jis vykdo smurtą. Jis nori neteisingai pasielgti mūsų atžvilgiu, ir jam duotu laiko tarpu naudosis valdžia. """Tačiau suprask ir pažink Tėvą, kuris yra gailestingas. Jis nebuvo davęs palikimo, kuris buvo neribotas, (nei) (jo) (palikimas) (neturi) (riboto) dienų skaičiaus, bet tai yra amžina (diena...) tai yra (...) 54 supranta (...). Ir jis naudojosi (...). Nes iš tikrųjų jis yra ne tas, kuris (ateina) iš (jų), (ir) todėl jis (yra neapkenčiamas). Dėl to jis (giriasi), kad jo negalėtų peikti. Nes dėl to jis yra vyresnis tiems, kurie yra žemiau, tiems, kurie į tave žiūrėjo iš aukšto. Po to, kai jis įkalino tuos, kurie nuo Tėvo, jis pačiupo juos ir suteikė jiems savo išvaizdą. Ir būtent su juo jie egzistuoja. """ Aš mačiau iš aukštybių tai, kas vyko, ir aš paaiškinau, kaip tai įvyko. Jie buvo aplankyti, kai jie buvo kitokiame ((5)) pavidale, ir, kol aš stebėjau, (jie) atėjo pažinti (manęs), koks aš esu, per tuos, kuriuos aš pažįstu. """Tada prieš (atsitinkant) tiems (dalykams) jie padarys (...). Aš žinau, (kaip) jie stengiasi (ateiti) čia 55, (kad) jis galėtų priartėti (...) mažų vaikų, (tačiau aš) noriu atskleisti per tave ir (Jėgos Dvasia), tam, kad jis galėtų atskleisti (tiems), kurie yra tavo. Ir tie, kurie nori įžengti, ir kurie siekia eiti keliu, esančiu priešais duris, atidaro gerąsias duris per tave. Ir jie seka tavimi; jie įžengia, (ir tu) palydi juos vidun, ir apdovanoji kiekvieną, kuris tam pasiruošęs. Nes tu nesi nei atpirkėjas, nei gelbėtojas svetimiems. Tu esi šviesa ir atpirkėjas tų, kurie yra mano, ir tada tų, kurie yra tavo. Tu atskleisi (jiems); tu atneši gėrį tarp ju visų. Tavimi (jie) gėrėsis dėl kiekvieno galingo (žygio). Tu esi tas, kurį laimina dangūs. Tau jis pavydės, jis, (kuris) vadino save tavo (Viešpačiu) ((6)) Aš esu (...) 56 (tie, kurie) yra mokomi šių (dalykų) su (tavimi). Dėl jūsų jiems bus papasakoti (tie dalykai), ir bus palikti. Dėl jūsų jie viešpataus (ir) taps karaliais. Dėl jūsų jie pasigailės to, ko jie pasigaili. Nes kadangi jūs esate pirmieji, kurie apsirengėte, jūs taip pat esate pirmieji, kurie nusirengs. Ir tu tapsi toks, koks buvai, prieš tai, kai buvai nurengtas." ""Ir jis pabučiavo mano lūpas. Jis nutvėrė mane, sakydamas: "Mano mylimasis! Štai, aš atskleisiu tau šiuos (dalykus), kurių nežino nei dangūs, nei jų archontai. Štai, aš atskleisiu tau šiuos (dalykus), kurių nežino jis, tas, kuris (didžiavosi,...nėra) 57 kito, išskyrus mane. Ar aš nesu gyvas? Kadangi aš esu tėvas, (ar) aš (neturiu valdžios) kiekvienam?" Štai, aš atskleisiu tau viską, mano ((7)) mylimasis. (Suprask) ir pažink juos, (kad) galėtum ateiti taip, kaip aš. Štai, aš atskleisiu tau jį, kuris (yra paslėptas). Tačiau dabar ištiesk savo (ranką). Dabar stverkis už manęs." (Ir) po to aš ištiesiau savo rankas, ir aš neradau jo ten, kur maniau (jį esant). Bet po to aš išgirdau jį sakant: "Suprask ir laikykis manęs." Tada aš supratau, ir aš išsigandau.Ir aš be galo džiaugiausi. ""Todėl aš sakau jums, teisėjai, jūs buvote teisiami. Ir jūs nesigailėjote, bet buvo jūsų pasigailėta. Būkite protingi ir (...) 58 jūs (nežinojote). Jis buvo tas, kurio jis, kuris sutvėrė dangų ir žemę ir apsigyveno ten, nematė. Jis buvo (tas, kuris) yra gyvenimas. Jis buvo šviesa. Jis buvo tas, kuris ateis. Ir vėl jis aprūpins pabaiga tai, kas buvo pradėta, ir pradžia tai, kas turi pasibaigti. Jis buvo Šventoji Dvasia ir Nematomasis, kuris nenusileido į žemę. Jis buvo mergelė Marija ir tai, ko jis troško, kad jam atsitiktų. Aš mačiau, kad jis buvo nuogas, ir nebuvo drabužių, jį dengiančių. Tai, ko jis nori, jam atsitinka (...). 59 ((8)) ""(Atsisakyk) šio sunkaus kelio, kuris yra (toks) nepastovus, (ir) elkis pagal jį, kuris trokšta, (kad) jūs taptumėte laisvais žmonėmis (su) manimi, kai praeisite pro visas (valdas). Nes jis (neteis) (jūsų) už tai, ką jūs padarėte, o pasigailės jūsų. Nes ne jūs tai padarėte, bet (jūsų) Viešpats. (Jis nebuvo) įniršęs, bet buvo švelnus Tėvas. ""Tačiau jūs esate nuteisę (save), ir dėl to jūs pasiliksite jų grandinėse. Jūs save engiate, ir jūs gailėsitės, (bet)jūs neturėsite iš to naudos. üiūrėkite į jį, kuris kalba, ir ieškokite jo, kuris yra tylus. Pažinkite tą, kuris čia ateina, ir supraskite tą, kuris (iš čia) išėjo. Aš esu Teisingasis, ir aš neteisiu. Aš esu ne šeimininkas, bet pagalbininkas. Jis buvo atstumtas, prieš jam ištiesiant ranką. Aš (...). ""(...) 60 ir jis leidžia man girdėti. Ir grokite savo trimitais, savo fleitomos ir arfomis (šiame name). Viešpats paėmė tave į nelaisvę iš Viešpaties, uždariusio tavo ausis, kad jos negalėtų girdėti mano žodžio skambėjimo. Tačiau jūs (turėsite kreipti) dėmesį į savo širdis, (ir) jūs vadinsite mane "Teisinguoju". Todėl sakau jums: štai, aš daviau jums jūsų namus, kuriuos, kaip jūs sakote, pastatė Dievas, - (namus), kuriuos jis pažadėjo jums palikti. Šiuos (namus) aš pasmerksiu sugriovimui ir pajuokai tų, kurie nežino. Nes štai, tie, kurie apgalvotai teisia, (...). 61 "Tą dieną visi (žmonės) ir minia buvo sujudusi, ir jie rodė, kad nėra įtikinti. Ir jis pakilo ir žengė pirmyn kalbėdamas tokiu (būdu). Ir jis įžengė (vėl) tą pačią dieną ir kalbėjo kelatą valandų. Ir aš buvau su kunigais,ir ((9)) neatskleidžiau jokių saitarpio santykių, kadangi visi jie kalbėjo vienu balsu. "Ateik, leisk mums užmušti akmenimis Teisingąjį." Ir jie pakilo, sakydami: "Taip, leisk mums užmušti tą žmogų, kad jis galėtų būti paimtas iš mūsų tarpo. Nes jis mums nebus naudingas." " Ir jie buvo ten ir rado jį stovintį prie šventyklos kolonų, šalia didžiulio kampuoto akmens. Ir jie nusprendė nustumti jį iš aukštai, ir jie numetė jį žemyn. Ir jie (...) jie (...). 62 Jie sučiupo jį ir (mušė) jį, kai jie nutraukė jį žemėn. Jie pargriovė jį ir užritino jam ant pilvo akmenį. Jie visi spardė jį, sakydami: "Tu klydai!" "Jie vėl pakėlė jį, nes jis buvo gyvas, ir privertė jį iškasti duobę. Jie privertė jį atsistoti joje. Paguldę jį ant pilvo, jie tokiu būdu jį užmėtė akmenimis. "Ir jis ištiesė rankas ir pasakė šią maldą - ne tą, kurią paprastai sakydavo: "Mano Dieve ir mano Tėve, kuris išgelbėjai mane nuo šios mirusios vilties, kuris mane atgaivinai per jo paliktą paslaptį, neleisk, kad šio pasaulio dienos man prailgtų, tačiau, kad tavo (šviesos...) dienos pasiliktų (...) 63 išsigelbėjime. Išvaduok mane iš šios laukinio gyvenimo (vietos)! Neleisk, kad tavo malonė mane paliktų, bet tegu tavo malonė tampa tikra! Gelbėk mane nuo nuodėmingos mirties! Prikelk mane iš kapo gyvą, ((10)) nes tavo malonė - meilė - yra gyva manyje, kad užbaigtų pilnybės darbą! Gelbėk mane nuo nuodėmingo kūno, nes aš pasitikiu tavimi visa savo esybe! Nes tu esi gyvybės gyvybė. Gelbėk mane nuo žeminančio priešo! Neatiduok manęs į rankas teisėjo, kuris yra griežtas su nuodėme! Dovanok man visas (mano gyvenimo) dienų skolas! Nes aš esu gyvas tavyje, tavo malonė yra gyva manyje. Aš išsižadėjau visko, tik tave aš išpažįstu. Gelbėk mane nuo nuodėmės! Tačiau dabar yra (laikas) ir valanda. O Šventoji (Dvasia), atsiųsk (man) išsigelbėjimą (...) šviesą (...) šviesa (...) jėgoje (...). "Po to kai jis (pasakė,jis) nutilo (...) žodis (...vėliau...) pokalbis (...)."

Vertė Tomas Girdzijauskas, Kaunas, 1992