Ant kritusių kapo

Ant kritusių kapo
Julius Janonis

Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921

[56]

Oškit, žalios pušys, oškit, augštos pušys,
Tiems, kur ilsisi ramiai prie jūsų kojų,
Prieglobstyj šaltojoj mūs bendros motušės.
Te niūrus ošimas kraštui pasakoja,
Kiek kančių prityrę kritusie karžygiai,
Supusieji laisvės ryto brangią vygę.

Ir suošė šilas — sudejavo pušys:
Rodosi, kad senos kritusių motušės
Skundžiasi ir verkia, guodžias ir vaitoja,
Ir, netekę proto, pekliškai kvatoja,
Krisdamos į kraujo apšlakstytą žemę.
Ošia žalios pušys, o viršuj aptemę.

[57]

Osia augštos pušys, skelbia senos kerštą.
Žiūriu į padangę palšą ir suterštą.
О širdis nerimsta, mintys giežti kįla,
Ir prieš slaptingumo pilną niūrų šilą
Prižadu atkeršyt už didvyrių mirtį...
Ošia žalios pušys, laimindamos mirtį...

(1917. „Nauj. Gad.“ 5).