(Ar matai tą nuvytusią gėlę?)
| (Ar matai tą nuvytusią gėlę?) Julius Janonis |
|---|
| Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921 |
Ar matai tą nuvytusią gėlę?
Juk tai keras puikiausio jurgino,
Bet jo grožę šalna sunaikino.
Ir niekingas jis šią valandėlę,
Nors pirmiau ir žydėjo gražiai,
Nors jį lankė lepieji drugiai.
Ir drugių jau nebėra, išnyko,
Jau senai jiе rudens nugaluoti,
Jau ir paukščiai išskraidė sparnuoti,
Vienos kranksančios varnos paliko.
Nusileidžia būriais ant plikų,
Nebetraukiančių žvilgsnio laukų.
Debesiai nenustodami plaukia
Dangum, nesirodo saulutė,
Ir, ateinančią žiemą pajutę,
Į pastogę žvirbleliai jau braukia.
Rudens vėjas nešioja lapus,
Jais papuošdamas gamtai kapus.
O širdis? Juk ji džiaugties negali,
Beregėdama mirštančią gamtą.
Ne, ji tiki kad laimę jai lemta
Pamatyt, kad tas laikas netoli,
Kai puikiausios gėlelės bujos,
Kai rudens nebebus niekados.
Šiauliai. 1913. IX. 1.