Vyturėlis
Jurgis Baltrušaitis
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.


Veikiai ryto liepsnos kūrės,
Jau dangus – lyg žydros burės...
Linksma minti tyrų smėlį –
Sveikas, Dievo vyturėli!

Vos iš žydrio tu pragydai,
Mano troškį girdai, gydai –
Žemės alkis lyg ir niekis,
Tad sruvenk, giesmele, liekis!

Daug kas vilčiai neatkurto...
Berk stebuklą savo burto
Į bėdulį kurčiaširdį –
Jis tik savo skurdą girdi...

Suok ir žadink žemės dieną,
Ir prikelsi aliai vieną –
Sek, kas kniumba, sparną rangų,
Ir jis styptelės į dangų!