Vokietijos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo sutartis

Vokietijos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo sutartis
Pasirašė V. Molotovas ir J. fon Ribentropas.

TSRS vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė Norėdamos stiprinti taiką tarp TSRS ir Vokietijos ir laikydamosios 1926 metais balandžio mėnesį sudarytos TSRS ir Vokietijos neutralumo sutarties pagrindinių reikalavimų, susitarė:

I straipsnis

Abi Susitariančiosios šalys įsipareigoja susilaikyti nuo visokios prievartos, nuo visokių agresyvių veiksmų ir nepulti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis.

II straipsnis

Jeigu viena iš Susitariančiųjų pusių taptų trečios valstybės karo veiksmų objektu, kita pusė jokia forma tai valstybei nepadės.

III straipsnis

Abieju Susitariančiųjų šalių vyriausybės toliau palaikys viena su kita konsultacinius ryšius, kad informuotų viena kitą klausimais, liečiančiais jų bendrus interesus.

IV straipsnis

Nė viena iš Susitariančiųjų pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėje, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę.

V straipsnis

Jeigu tarp Susitariančiųjų šalių kiltų ginčai ar konfliktai vienu ar kitu klausimu, abi šalys šiuos ginčus ar konfliktus spręs tik taikiu būdu, draugiškai pasikeisdamos nuomonėmis arba prireikus sudarydamos komisijas konfliktui sureguliuoti.

VI straipsnis

Ši sutartis sudaroma dešimčiai metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančiųjų šalių jos nedenonsuos, sutartis automatiškai galios dar penkerius metus.

VII straipsnis

Ši sutartis turi būti kuo skubiausiai ratifikuota. Ratifikavimo raštais turi būti pasikeista Berlyne. Sutartis įsigalioja tuoj pat ją pasirašius. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba Maskvoje 1939 metų rugpjūčio 23 dieną.

TSRS vyriausybės įgaliotas V. MOLOTOVAS

Vokietijos vyriausybės vardu J. fon RIBENTROPAS

SLAPTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS

Pasirašydami Vokietijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos nepuolimo sutartį, abiejų šalių pasirašiusieji įgaliotiniai itin konfidencialiai apsvarstė abipusių interesų sferų pasidalijimo Rytų Europoje klausimą. Apsvarsčius buvo nutarta:

1. Jeigu srityse, įeinančiose į Pabaltijo valstybių sudėtį (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), įvyktų teritorinis ir politinis persitvarkymas, šiaurinė Lietuvos siena taps Vokietijos ir TSRS interesų sferų siena. Tuo pačiu abi šalys pripažįsta Lietuvos interesus Vilniaus kraštui.

2. Jei teritorinis ir politinis pertvarkymas įvyktų Lenkijos valstybei priklausančiose srityse, Vokietijos ir TSRS intersų sferų siena eis maždaug Narevo, Vyslos ir Sano upėmis.

Klausimas, ar abiejų šalių interesams pageidautinas nepriklausomos Lenkijos valstybės išlikimas ir kokios bus šios valstybės sienos, gali būti galutinai išspręstas tik toliau rutuliojantis politiniams įvykiams.

Bet kokiu atveju abi vyriausybės šį klausimą spręs draugiško susitarimo būdu.

3. Turėdama galvoje pietryčių Europą, tarybinė šalis pabrėžia TSRS interesus dėl Besarabijos. Vokietija iš savo pusės pareiškia, kad ji politiškai visai nesuinteresuota šiomis sritimis.

4. Abi šalys šį protokolą laikys visiškoje paslaptyje.

Maskva,1939 metų rugpjūčio 23 diena