Vikingas

Vikingas
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1911 m.

„Kur taurės, vyrai?
Lai didžjūrės

Vaitoja, staugia paslaptingai,
Lai verkia baltos laivo burės, –
O mes čia žaisime garbingai...
Šiandieną jau plaukai pabalo
Ant mūsų pašvęstų galvų,
O mes dainuojame... nėr galo,
Nors dar toli šalis tėvų...
Krūtinės mūsų geležinės
Taip ir liepsnoja neramiai,
Lyg stygos jautrios ir auksinės,
Pirštu sužadintos žiauriai.
Nors kaukia vėjas vandenyno
Ir siunta prieglobsty vandens,
Širdužės mūsų nepažino,
Kas yra baimė iš mažens...
Jos buvo pilnos nuliūdimo,
Bet tik ne baimės prakeiktos,
Jos keikė pergalę likimo,
Bet iš bailumo niekados...
Lai mūsų laivas sau liūliuoja
Ant Anglijos vilnių grakščiai
Ir vėjas tėviškės vaitoja,
Mes narsūs gersime šventai.
Kur taurės, vyrai?.. Kur Orfėjus?
Ir jo atbunda lai jausmai,
Lai švilpia, ūžia šiaurės vėjas,
O mes čia žaisime linksmai...
Nutilo vikingas galingas...
Ir tuoj keliolika tarnų
Taures, štai, neša iškilmingas
Prie džiaugsmo karžygių senų...
Ir aidas balso jo galingas
Skardžiai paplito ant bangų,
Tuoj visas laivas sudundėjo,
Puota linksmumo prasidėjo,
Ir viskas žaidė lig rytų...

Kita gadynė man vaidenas...
Ir aš buvau grakštus vaikinas,
Drąsus, jaunutis, neramus,
Smarkus, kaip šitas vandenynas,
Ir gailestingas, ir meilus...
Tada man niekas nerūpėjo;
Linksmoj šeimoj senų tėvų
Aš gyvenau bakūžėj žvejo
Jaunuoliu mylimu, laisvu...
Man buvo gera... Bet, draugužiai,
Dėl ko miniu aš tuos laikus...
Dėl ko gi lemta tai mergužei...
Ir taip gana kančių širdužei, –
Štai, matot, plaukus jau žilus –
Palaužė vargas atkaklus.