Vienatvė
Jurgis Baltrušaitis
Eilėraštis iš rinkinio „Ašarų Vainikas“ II dalies.


Stok! Jau sklinda išnaktų migla –
Stojo žemės tyrulių tyla...

Jei nuo jų vienatvės tu ginies,
Krauk lauželį, glauskis prie ugnies...

Ant dar kitas žiburys – toli –
Pasimelsk už brolį, jei gali...

Ten vienatvė ilgisi kita –
Tremiamas klajoklis, elgeta...

Danguje šimtų šimtai žvaigždžių –
Čia – aš žemės vieniša liūdžiu...

Ant – žvaigždytės krinta nuo dangaus –
Jų liepsnos klajūnas nepagaus...

Nes ne žemės širdžiai skirtos jos –
Ji, kaip plakės, plaksis ir klejos...

Bet tekrinta saulės trupinys –
Gal jis tamsų mirksnį išganys...

Kibirkštėle, ko tu taip laki –
Žemės vergą vieną palieki...