Velnio akmuo prie Nemuno

Velnio akmuo prie Nemuno

Lietuvių liaudies padavimas

Jau labai labai seniai vienas velnias keliavo į Kauno miestą, į svotbą. Jis ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti manydamas tokiu darbu visiems svotbos sve­čiams didelę garbę išrodysiąs. Bet dar šaunų galą pirm Įsručio tas maišas praplyšo, ir akmens, jam nežinant, pagavo birt ir vis pamaži biro, kol, jam iki į Kauną iškakus, paskutinis iškrito. Bet tas buvo didžiausias ir kaip kokia tikra troba – taip didelis. Tas akmuo dar ten tebeguli ant Nemuno kranto, ir dar gerai galima pažint, kaip jis velniui yra ant nugaros gulėjęs, nes visa nugara ir pečiai įsispaudę buvo. Velnias, tai pajutęs, labai perpyko ir spjaudydamas tuojau atgal grįžo. Bet ta visa šalis nuo anapus Įsručio iki Kauno dar iki šiai dienai daugybę akmenų turi.