Valkata
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.


Jis valkata – paskutinis brodiaga –
Šaukia žmonės. O aš vos gyva.
Nuo jo žvilgsnių širdis mano dega,
Nuo jo žodžių man sukas galva.

Kaip sacharose vėjai laisvūnai –
Visagalė jo smuiko daina.
Ji nupirko ir sielą ir kūną
Savo magiškų burtų kaina.

Tik paliepk – aš nueisiu į dangų,
Aš nužengsiu juodan pragaran!
Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus,
Bet gyvent ir nemirt amžinai!