Valerijai
Vincas Kudirka


Kada mane ištiko likims raudulingas,
Kada dvasią prislėgė nelaimių klampynė,
Rankas buvau nuleidęs... Tarei man: „Tėvynė
Žiūri į tave, kelkis – tu jai reikalingas!“

Kad tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas
Ir, manęs nesupratęs, man širdį sumynė,
Rengiausi prakeikt viską... Nuo to mane gynė
Priminims tavo: „Da tu draugijai skolingas!“

Aš kėliausi ir dirbau. Kad dėl neteisybės
Pakliuvau į žabangas, netekau liuosybės,
Kada mane teriojo priešiai užsigulę...

Per tave man nušvito kalėj'mo tamsybės,
Kaip angels sargas mane raminai... Bičiule!
Palaiminta būk!