Vakaro smuikas

Vakaro smuikas
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1927 m. rinkinyje „Anksti rytą“.

Skundžiasi smuikas – ašaros žydi.
Ilgesiu virpa valso aidai:
„Kai mylimasis namo palydi,
Širdis plasnoja, dega veidai.“

Supasi žvaigždės plačioj padangėj,
Supasi lapai mėnesienoj.
Koks žiedas skečias jaunoj krūtinėj?
Koks aidas virpa tavo dainoj?

Mirtis – gyvybė, ašaros – džiaugsmas.
Visur šešėliai kloja takus.
Tik tavo dainos – mano pasaulis.
Tik tavo akys – mano dangus.

Vakaro smuiko mylimos dainos
Sapnais sūpuoja ilgas naktis,
Kad nenutiltų, kad nenumirtų,
Kol mano ryto saulė prašvis.

1926.I.1