Uždegtas vežimas

Uždegtas vežimas
Lietuvių mitologinė sakmė


Medkirčiai pjovė lentas. Eina toks vargonininkas Pranciškus Pleikis ir sako:

– Vyrai, ką jūs man duosite – aš išlįsiu pro rąstą išilgai?

– Mes duosim litrą!

– Gerai!

Vargonininkas priėjo, pridėjo galvą prie rąsto, ir pradėjo traškėt rąstas – jau lenda. Vis lenda, lenda, jau jo nematyt – sulindo visas. Atvažiuoja žmogus su dideliu vežimu šiaudų. Jis dar nebuvo atvažiavęs, kai vargonininkas pradėjo lįsti, ir jam nebuvo apdumtos akys. Tas atvažiavęs sako:

– Ko jūs veizit, juk jis viršum medžio slenka.

Tas vargonininkas sako tam šiaudiniui:

– Veizėk, kad tavo vežimas dega!

Pažiūri – kad tikrai didelė ugnis užpakaly vežimo. Tik užpakaly vežimo dega. Tai pribėgo, nupjovė arkliams trumpai pakinktus, kad nesudegtų arkliai. Kai arklius pavarė, atsisuka – nė cypt, nė kokios ugnies. Tai tas vargonininkas sako:

– Kitą kartą kai matysi taip darant, turėk liežuvį už dantų!