Tik beržas
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.


Rudens purvuoti pirštai
(O, panieka dievų!)
Rausvai geltoną šilką
Nudraskė nuo klevų.

Tik beržas plevėsuoja
Šventadienio skaras –
Jis gintarą man mena
Ir mėlynas marias.

Tas vakaras ant kopų
Baltųjų – Ar žinai –?
Nuo milžinų kanopų
Dundėjo vandenai.

Centaurai ir sirenos –
Ir juokas ir daina, –
Ir naktys tos, – kaip dienos!
O jūra – amžina!

Tik viens geltonas beržas –
O sielai taip smagu!
Siela į saulę veržias
Iš rudenio nagų.