Tai nubloškė vėjai
Tai nubloškė vėjai Kazys Jakubėnas |
---|
Eilėraštis iš rinkinio „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931 m.). |
Linų mėlynžiedžių neliko,
ir paukštės toli išlekiojo,
žaliavusis liepų vainikas
pagelto ir krinta po kojų.
Vainiką tą vėjai nudraskė,
ir laimė mana nudraskyta.
Tai ji ir be vėjų rudens,
be žemiškų speigų nuvyto.
Menu aš dar vasarą dailią,
lūšnelę ir obelį žalią.
Dabar ten tik vargo vainikas
ant lūšnos mažyčio langelio.
Tai nubloškė vėjai žaliąją dalią,
kaip lapą nuo medžio kai vysta.
Sunku prisiminti tą vasarą dailią,
sunkiausia su pančiais jaunystėj.