Tabakas ir papirosai

Tabakas ir papirosai

Lietuvių etiologinė sakmė

Numirė vieno velniuko mama. Jis nuėjo pas kaimynus, pasakė, kad jo mama numirė, ir prašė juos ateit į laidotuves. Atėjo kaimynai, bet išdykauja, juokauja – niekas neverkia. Velniukas mato, kad kitose laidotuvėse verkia – gaili mirusiųjų, o jo mamos niekas negaili, ir jam labai nesmagu.

Tai velniukas atnešė iš kažkur uostomo tabako ir visiems papylė. Kai pradėjo žmonės čiaudėt ir net verkt, tada velniukas džiaugias, kad žmonės verkia jo mamos.

Ėjo pro šalį Kristus su mokiniais. Eina pro tuos namus, kur gulėjo numirus velniuko mama. Kristus žino, kad čia laidotuvės, tai ir sako savo mokiniams:

– Čia užeikim, čia laidotuvės.

Užėjo visi. Mato: žmonės verkia.

– Ko jūs verkiat? Ar velniuko mamos? – klausia Kristus.

Žmonės pasakė, kad verkia nuo kažko, ką papylė velniukas. Tai Kristus išėmė papirosų ir apdalijo visiems sakydamas:

– Rūkykit, tai neverksit.

Žmonės papirosus rūko, išdykauja ir juokias – neverkia. Vadinasi, uostomoji taboka nuo velnio, o papirosai nuo dievo.