Tėvelis miega
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1938 m. rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu“.


Kam žvakės dega nesutemus?
Kodėl taip širdį gelia?
Kam budi baltos chrizantemos
Prie miegančio tėvelio?

Įšliaužia žmonės, galais pirštų.
Lyg nebyliai klausimai - -
Iš didžio sielvarto aš mirštu -
Tokia tyla baisi man!

Vai, gauskite, varpai, sirenos,
Raudokit mano skundą!
Tyliais šešėliais dreba sienos -
Tėvelis nenubunda.

Tėvelis miega. Nepažadins
Varpų kraupus gaudimas -
Suspaustos lūpos jo - bežadės -
Jautri širdis nurimus.

Jau niekad nepramerks blakstienų
Tos akys rūpestingos -
Jau nebeglostys mūs nė vieno -
Balta ranka sustingus.

Tikrai. Tikrai tėvelis mirė!
Vargai langan sužiuro -
Ir dienos rūškanos pasviro
Prie našlaitėlių durų.