Sudeginti aitvarai

Sudeginti aitvarai
Lietuvių mitologinė sakmė


Pas vieną ūkininką vis kepdavo pautienę, o niekas negaudavo jos valgyti. Bernas vis matydavo, kaip šeimininkė vis nešdavo pautienę ant tvarto. Kartą bernas pasislėpė šiene ant tvarto saugoti, kam ta pautienė. Ir pamatė, kaip šeimininkė atnešė didelį dubenį pautienės ir padėjo ant skersinio. Jis tada suvalgė tą pautienę, dubenį pridergė ir, padėjęs ant pantų, vėl pasislėpė.

Ogi naktį, vaje, parlėkė du juodvarniu. Viens paragavo, sako:

– Tprukės (karvės) kaka!

Antras paragavo, sako:

– Kuzės (kumelės) kaka!

Tada supyko juodvarniai ir tarėsi atkeršyti. Ir nusprendė namus uždegti. Bet vienas sako:

– Kur mudu dėsimės?

Antras sako:

– Lįsim į stebulę, kur pašiūrėj yra.

Kai namai užsidegė, bernas tuoj nubėgo ir vieną stebulės galą užkalė šermukšnio kamščiu. Kai visi namai jau degė, ir, kitą galą užkalęs su šermukšniu, įmetė į ugnį. Toji stebulė baisiai šokinėjo ugnyje, o šeimininkė bėgiojo aplink degančius namus, rėkdama:

– Kad ir viskas sudegtų, kad tik aniuolėliai nesudegtų!

Bet anuolėlių jau nerado. Tada su vyru sutarė, kad stebulė šokinėjus, tai bernas bus juos užkalęs. Ir užpuolė berną:

– Tu, prakeiktasis, per tave aniuolėliai sudegė – eik šalin nuo mūsų!

Ir bernas išėjo.