Sudeginkit mane

Sudeginkit mane
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Sudeginkit mane, kaip raganą!
Sudeginkit mane žėruojančiame lauže!
Nesudrebėsiu aš nė vienu sąnariu,
Nė žodžio nepratarsiu, klausit ar neklausit.

Nepasakysiu mano burtų žodžio,
Kurio galia pasaulis rojumi pavirsta.
Ir nežinosit jūs, kodėl aš jum atleidžiu
Ir nesuprasit jūs, kodėl šypsodamos aš mirštu.
 
Bučiavo žemę vasaros dangus –
Ir žemė, balta nuotaka, saldžiai sapnavo.
Ir tolimosios žvaigždės dainavo meilę mūs.
Ir mano žalios akys laimę pranašavo...

Dabar – sudeginkit mane kaip raganą,
Kur žemę užkerėjo dieviška ugnim!
Aš jum paliksiu jūsų pragarą!
Bet dangų – pasiimsiu su savim.