Suakmenėję broliai

Suakmenėję broliai

Lietuvių liaudies padavimas

Labai seniai gyveno du broliai. Nusibodo jiems kartu gyventi, todėl sumanė persiskirti. Jie buvo medžiotojai. Todėl sumanė persidalinti mišką, kuriame medžiodavo. Vieną kartą nuėjo abu į mišką. Bet kaip jiems persidalint – giria didelė ir tanki, jos viduriu eina bala.

Vienas sako:

– Einam prie tos balos, vienas paimkim į rytus, o antras į vakarus nuo tos balos, ši bala skirs mus. Antrasis brolis pritarė.

Nuėjo prie tos balos, palaužė keletą šakelių ir buvo perdalintas miškas. Bet kuriam dabar paimti į vakarus ir kuriam į rytus, taip jie ir negalėjo nuspręsti. Į rytus buvo tankesnis miškas, jame buvo daugiau ir žvėrelių, todėl abu norėjo paimti.

Taip jiems besiderant, iš kažkur atsirado senelis su žila ilga barzda. Priėjęs prie brolių, užklausė jų, kokiu reikalu jie taip garsiai derasi. Broliai visą reikalą ir sumanymą išdėstė seneliui. Senelis tarė:

– Mieli vaikučiai, mums Dievas liepė būti vienybėje, vienas nuo kito niekur nesiskirti, o kartu gyventi, nes vienybė yra galybė.

Broliams tai baisiai nepatiko, norėjo senelį primušti. Vienas užsimojo lazda ir buvo bešeriąs seneliui, o antras griebė strėlę. Bet senelis atsitraukęs tarė:

– Jei jau jūs taip norit persiskirt, tai šekit – dabar iki pasaulio pabaigos nesueisita!

Taip tarus, broliai pavirto akmenimis, o tarp jų virto gilus griovys. Tie du akmenai ir tas griovys ir dabar dar tebėra Suodžių kaimo miške, vidury balos.