Sparnuota gyvatė

Sparnuota gyvatė

Lietuvių mitologinė sakmė

Bus koks trisdešimt metų, gal ir daugiau. Dar buvau netekėjus. Vasarą šitaip nuėjau pasirinkt žemuogių. Nuėjau Zelionkos dvaro miškan. Toks papartynas, tai aš paparčius rankom praskiriu ir renku uogas. Jau buvau prisirinkus nemažai uogų. Kartą praskyriau paparčius ir pamačiau, kad guli susiraičius gyvatė. Kai susiraičius, tai didesnė kaip sietas. Gyvatė su sparnais. Sparnai didesni kaip vištos, bet tokio sudėjimo kaip šikšnosparnio. Visa žalios spalvos. Pamačius mane, pakėlė galvą ir prasižiojo. Jos nasrai raudoni. Aš baisiai persigandau ir bėgti iš tos vietos, net uogas papyliau!