Skausmas

Skausmas
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Kodėl tu ateini tą valandą,
Kada aplinkui juokas, užmiršimas ir daina?
Kodėl tiktai mane tu išskiri tada,
Kad aš kentėčiau ir dainuočiau verkdama?

Rymojau aš prie pijanino –
Vidurnakčio puota aplink skambėjo.
Ir jis atėjo, apkabino –
Ir demono akim akysna pažiūrėjo.

Nebegaliu berūpestingai žaisti.
Išbėgau – ašaros netinka ten, kur juokas.
O šaltas skausmo demone, myliu tave!
Tave, kurį visi prakeikė.

Sparnuotas juodas kunigaikšti!
Klaupiuosi prieš tave, o skausme!
Tu pervėrei mane giliausiomis bedugnėm
Ir nunešei aukščiausion aukštumon.

Tylu. Juodi sparnai plasnoja. –
Galingas milžine, visa aš tavo,
Visa, lig paskutinės ašaros!
Per tave pajutau, jog aš esu.

Kodėl, kodėl tu ateini tą valandą,
Kada aplinkui juokas, užmiršimas ir daina?
Kodėl tiktai mane tu išskiri tada,
Kad aš kentėčiau ir dainuočiau verkdama?