Sakalai
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.


Žali lapai ant mėlyno šilko išsiūti:
Rytas. Saulė. Dangus ir šilai.
Svyro pušys. Svajoti išmokau iš jų tik –
O virš jų –
                       Sakalai! Sakalai!
    
Žydrios upės apjuosė mūs žemę, kaip gyvos,
Į padanges iškilo kalnai.
Ten Sachara. Ten palmės. O čia kvepia alyvos –
Čia laisvi, mėlyni sakalai!

Mesk batus sudėvėtus, skylėtą kepurę –
Tegu saulė myluoja laisvai!
Uždainuokim linksmi, nors ir nieko neturim –
Ei, jauni, mėlyni sakalai!