Rupūžpelkės
Lietuvių liaudies padavimas


Lapkalnio kaime yra didelės lankos, kurios dabar yra apžėlusios krūmynais, bet apie jas pasakojama, kad senovėje jos buvusios panašios į ežerą. Jei koks gyvulys įbrisdavęs į vandenį, tuoj nuskęsdavęs – jį prarydavusi žemė.

1812 metais, kada Napoleono armija buvusi sutriuškinta Rusijoje, tada bėgdami prancūzai į tas pelkes metę ginklus, vežimus, pakinktus, padargus ir kt. Daugelis prancūzų ten nusiskandinę. Žmonės, durpes kasdami, randa visokių ginklų liekanų, sraigtų ir kt. Sako, kad ten vaidenasi. Žmonės bei piemenys, anksti rytą išvarę gyvulius, matydavę stovint kareivį lyg sargyboje, bliaunantį ožį, kuris spjaudęs ugnimi, girdėdavę ginklų žvangėjimą. Nuo to laiko šitos pelkės gavusios Rupūžpelkių vardą, kuris ir dabar tebėra žmonių atminty. Žmonės pasakoja matę degant pinigus, ir keletas kasę, bet tik rasdavę berūdijančią geležį.