Rudikis jomarkininks

Rudikis jomarkininks
Kristijonas Donelaitis

Kūrinio parašymo data nežinoma. Spėjama, kad pasakėčia parašyta prieš „Metus“.

Rudikis kartą slaptoms į turgų bėgo medžioti.
Bet tas glūpas daikts, niekados ant turgaus nebuvęs,
Mislijo, kad tada dovanai tavorą parduoda
Ir taip jau šunis visus meilingai penėja.
Taip bemislydams drąsa į miestą įbėgo
Ir tarp kromininkų ir kupčių greitai nulindo,
Lygiai kaip svečias koks į česnį viežlybai kviestas.
Bet dabokit tiktai, kaip jam dyvinai pasidarė.
Jis pasidrąsino į kupčiaus būdą įkopti,
Dingodams durnai, kad ponų valgiai skaniausi;
0 jam taip drąsiai į kromo būdą bekopant
Kupčius su mastu taipo per nugarą davė,
Kad jis bekaukdams nuo trepų dvilinks nupuolė.
Bet netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdėjo
Ir šikšninį visiems, kaip pratęs, siūlijo kromą.
Štai ir šuo slaptoms nutvėrė porą sopagų,
Mislydams, kur šikšna, ten ir mėsa bus padėta.
Bet ir čia su kucium taip per sprandą jis gavo,
Kad bevaitodamas pas bekėrės būdą nušoko.
Bet taip jau ir čia su pagaliu gavo per strėnas,
Kad šlubuodams vos iš vietos išeiti galėjo.
0 tiktai negana dar jam čestavojimo buvo;
Jis pasidrąsino glūpai mėsininką lankyti,
Mislydams, kad ben ten rasi kokį žarngalį gausiąs.
Taip betykodams nasrus jau gatavus laižo
Ir kaip koks vagis artyn pagriebti vis slenka.
Bet mėsininks, tai vis gerai iš tolo matydams.
Jam bešokant jau, nukirto uodegą visą.
Taip čestavots jisai iš turgaus vėlei pargrįžo
Ir česnies dyvinos bei turgaus tankiai minėjo.
Tu išpliekts vagie, girdėk, ką pasaka sako!
Rudikį, kaip girdi, ant turgaus laikė per vagį
Ir visur vertai kaip glūpą narą nupliekė.
Bet kas kalts, sakyk, kam ima svetimą turtą?
Rods tiesa, glūps šuo, ar būtų didis ar mažas.
Proto netur, dėl to nereik jam grieką rokuoti;
Ale žmogus smarkus, kitiems iškadą darydams,
Ans razbaininks, ans klastorius budelio vertas,
Toks žmogus, sakau, nupelno grieką ir galges.
Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos imkis.
Šuo glūpai, kaip naras koks, į turgų nubėgo
Ir drąsiai, be proto, tuo išsižiojęs nutvėrė,
Dingodams, kad jo visur jau ėdesiai laukia.
Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turėdams,
Ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias?
Daug yra valkatų, kurie be darbo maitinas
Ir kampuos belindodami tikt gatavo griebia.
Eik, tinginy, eik dirbt, pelnykis viežlybai duoną
Ir, ką pats pelnei, laikyk per savo dalyką.