Pusčiai

Pusčiai

Lietuvių mitologinė sakmė

Buvę pusčiai, kurie išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Kad, gaidgystėj iškūlę, žmonės palikdavo javus, sustumtus į krūvą, o išaušus dienai, eidavo vėtyt, tai grūdų maž berasdavę – tiktai vienus pelus krūvoj.

Kartą užėjęs juos ūkininkas bepustančius. Jie ėmę vienas kitą šaukintis:

– Pusčiau, pirštines palikai ant krosnies! Pusčiau!