Prisikėlimo procesija

Prisikėlimo procesija
Lietuvių liaudies padavimas


Vienuoliktame kilometre nuo Šiaulių miesto į šiaurę pakelėje stūkso gražus aukštokas kalnas, Pilimi vadinamas. Tai yra Jurgaičių piliakalnis. Visas kalnas pilnas kryžių kryželių. Senovėje Jurgaičių piliakalnis turėjęs didelės reikšmės kaip apsigynimo ar šventa vieta. Ir dabar žmonės kalną laiko šventu. Taip kokiai sunkiai ligai ištikus, žmonės daro įžadus pastatyti kalne kryžių ar patį kalną aplankyti, pasimelsti. To krašto žmonės pasakoja daug atsitikimų, kad ligoniai per įžadus atgavę sveikatą. Išgiję žmonės stato kalne kryžių, kurių kalne jau yra trys šimtai. Žmonės įvairiai pasakoja apie tą kalną. Iš tų pasakojimų aiškėja du dalykai. Kad kalnas senovėje buvęs nuo priešų apsigynimo vieta ir kad kalne yra palaidota daug žmonių. Todėl garbinga vieta. Dabar pasakojama, kad kalne esanti bažnyčia užversta. Vienas devyniasdešimties metų senelis Vincas Lukošaitis iš Jurgaičių kaimo (jau miręs) net šitokį atsitikimą yra pasakojęs. Jis, jaunas būdamas, vieną Velykų rytą ėjęs į Meškuičių bažnyčią. Eidamas pro Pilies kalną, išgirdęs skambučiais skambinant lyg per procesiją. Pažvelgęs pamatęs nuo kalno ateinant prisikėlimo procesiją. Apėjusi apie kalną tris kartus, procesija vėl suėjo į kalną ir nė žymės nebuvę. Tik gražiai ant kapų žolė žaliavo kaip žaliavusi. Vincas Lukošaitis, nuėjęs į bažnyčią, pasakė amžiną atilsį už klajojančias sielas.

Žmonės meldžiasi ant piliakalnio ir eina aplink jį keliais, prašydami Dievo užtarimo toms sieloms, kurios kalne yra.