Prie mėlyno vandens

Prie mėlyno vandens
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931 m.).

     Žadėjo grįžt jis vasarą.
     Žadėjo grįžt – ir pasivėlino.
     Žiūrėjo ji melsvajin vandenin:
     vanduo gilus ir mėlynas.

     Pas upę beržas vienas
     raudų poemą audžia.
     Tai šitos karčios dienos
     tai vargas ją taip spaudžia.

     Žaliuos arimuos badas
     ir vėjas per girias
     dainuoja krašto vargą
     ir jo kančių marias.

     Žalių laukų arėjus
     gal giltinė paims.
     Nerimsta ūžę vėjai
     ir dūšia nenurims.

     Žalių laukų arėjai
     dar dalgiais sušvytuos
     ir eis pulkai artojų,
     kur laisvė šaukia juos.

     Išėjo vargo broliai.
     Išėjo – ar sugrįš?
     Gal pančius nusitraukys,
     gal skriaudą jais suriš...

     Svyruoja, ūžia, gaudžia
     šilai melsvuos rūkuos.
     Ar brolių mirtį graudžią,
     ar laisvę išdainuos?

     Žiūrėjo ji į upę
     užverkusi akis.
     Ar gyvas dar jos mielas,
     gal upė pasakys.

     Žadėjo grįžt jis vasarą.
     Žadėjo grįžt – ir pasivėlino.
     O prieš akis tebuvo jai
     vanduo gilus ir mėlynas.