Prie lango
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė
Eilėraštis parašytas 1911 m. spalio 15 d. Šiauliuose


Sėdžiu vienas prie lango. Sujukęs dangus,
Rudens laikas paniuręs, nemielas...
Aš matau, nuo beržų drasko vėjas lapus –
Ir tie lapai, lyg vargstančių sielos.
Pažemiais vėjas blaško dūzgendamas juos
Ant takelio, kur aš vaikštinėjau,
Kurio pakraščiu, būdavo, rūtos bujos
Ir kažką man širdinga ir žvaina niūniuos,
Ir kurias taip karštai aš mylėjau...
Dabar visa tai žuvo. Nuo rūtų žalių
Tik kelmeliai belapiai paliko –
O svajones žvainas vakarų tų tylių
Ruduo šaltas niūriai pasitiko.

Sėdžiu vienas prie lango ir liūdnas mąstau:
Lyg nustojęs ko būčiau šiandieną.
Dar trumpai čia ant žemės gyventi gavau,
O žinau jau ir tulžį, ir plieną.
Tik seniau, kada saulė šviesa gyvasties
Apipildavo snaudžiančią gamtą,
Mano dainos, kaip vieversio, būdavo, skries,
Gi šiandieną kentėti man lemta.
Nors rūkais aptraukta man klaiki ateitis
Ir nors kančios ten joje žvalgena,
Aš ieškosiu sapnų: juk ne amžiais naktis
Širdyje dainininko gyvena.