Piršliai

Piršliai
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1911 m.

Mūsų Onelė
Šauni mergelė

Seną ąžuolėlį
Vėjužis žavėjo,
O pas tėvužėlį
Piršleliai viešėjo.

Vienas piršlys sako:
„Vai, tu tėvužėli!
Graži tavo Anė –
Tikra lelijėlė;
Bet ir bernužėlis
Mūsų nemenkesnis:
Jo plaukai geltoni,
Akys dar žydresnės.“

Antras piršlys sako:
„ Pas tavo Onelę
Daug karolių žiba,
Kaip rytų raselė;
Daug ji kraičio turi –
Audeklo ir drobės:
Jai gera motušė
Audė iš senobės;
Bet ir mūsų Jono,
Berno diemedėlio,
Daug yra gėrybės,
Pinigų, kaip smėlio.
Grūdų pilnos klėtys,
Daržinės – žieminių,
O erdvi arklidė
Žirgų ir darbinių.
Jo laukai beribiai
Žaliuote žaliuoja,
O rasotos pievos
Žydi, mirguliuoja.
Daug, oi, daug jis turi
Visokios gerovės, –
Tik viena nelaimė –
Švarkas be rankovės.“

Trečias piršlys sako:
„Vai, brangus tėveli,
Leisk savo dukraitę
Už mūsų bernelio.
Laiminki, neboki –
Anę ir Jonelį.
Jie gyvens, matysi,
Gražiai visą laiką;
Duos jiems geras dievas
Laimės pilną saiką.“

• • • 
      

O senas tėvužis
Taip jiems ir atsakė:
„Man ją tiktai vieną
Dievas dovanojo.
Pas motušę augo
Jinai, kaip gulbelė,
Dirbo ir dainavo,
Gulė į klėtelę.
Gėlėmis darželis
Tankiai apsodintas:
Visos, visos gėlės
Tiktai jos augintos.
Ji rytelį kožną
Su saulyte kėlė,
Nors dažnai ir draudė
Vargšė motušėlė.
Ė, mieli piršleliai,
Angelas – Onutė!
Myli ją tėvužis,
Myli ir močiutė.
Jei aplanko vargšą
Kokia nors nelaimė,
Jam pagalbon kviečia
Ji kiekvieną kaime;
Laksto, meldžia, prašo:
„Gelbėkite, broliai!“ –
O laisvesnę dieną
Pati triūsia uoliai:
Ar tai ką nors siuva,
Ar tai audžia, verpia, –
Dažnai visą naktį
Akių nesumerkia.
Ir už tai ją myli
Močia ir tėvužis,
Ir mylės – neklystu –
Jaunasai bernužis.
Nors ir sunku ilgu
Bus mums be Onelės,
Bet kas, vai, daryti –
Lai būn jos bernelis!
Taip jau dievas davė,
Taip ir turi būti...
Tegu sau gyvena
Linksmi, sveiki, drūti!“