Pergreit prarasta

Pergreit prarasta
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Ar ji dar kūdikis, ar moteriškė?
Ją, vakarą grįžęs, prie durų randu.
Akys įdubusios, veidas išblyškęs,
Ko nori nesako, nei kuo ji vardu.

Ir neima centų, nei duonos, nei vyno,
Nei, mirštančių tyliai, nuskintų gėlių.
Jos liemenį liekną škurliai apkabino,
Ir rožės suvyto plaukuos tarp spyglių.

O akys – bedugnės į sielą taip sminga,
Ji man artima, ir baisi ir prasta!
Sakyk, kas esi tu viešnia nelaiminga?
– Aš – tavo jaunystė, pergreit prarasta...