Pavogta duona
Kazys Jakubėnas
Eilėraštis iš rinkinio „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931 m.).


     Balti beržai svyruoja,
     ir aukštos liepos gaudžia
     balsu skurdžiu liūdnuoju
     artojų dalią graudžią.

     O ta – graudi, aplaužyta,
     kaip kaimiška pastogė.
     Kokie plėšrieji žvėrys
     artojų laimę vogė?

     Po žalią kaimą skamba
     beržų graudingas balsas
     dėl to, kad kaimo broliam
     nuo ašarų tik skalsu.

     Toli išbėga duona
     svirnuos nuožmių turtuolių.
     O kaimas pasilieka
     vargų varguos prapuolęs.