Pasaka apie drąsius žvėris
Pasaka apie drąsius žvėris |
---|
Lietuvių liaudies pasaka |
Aina zuikis per girią ir sau švilpauja. Susitinka levą. Levas jam sako:
– Ko tu švilpauji? Aš, toks vyras, nešvilpauju, o tu švilpauji!
Kaip duos jam per vieną ausį, per kitą – zuikis net apkvaito! Apskundė zuikis in sūdą. Levas pasivadino mešką ir vilką. Nuvėjo levas su savo draugais in girią ir laukia zuikio ateinant ant bylos. Laukia, laukia – nieko nematyt! Insilipo meška in medį pažiūrėt.
– Matau, – sako, – ateina vienas, atsineša dvi dideli karti, kitas atsineša, ant pečių užsidėjęs, du dalgiu, o trečias in šalis kelio šokinėja ir akmenis renka.
Pabūgo visi trys. Meška iš medžio nė nelipo, vilkas inlindo in krūmą, o levas leidosi bėgt. Atbėgo tik viena katė. Pamačius katė iš krūmo vuodegos galuką kyštint, mislydama, kad pelė, ir griebė. Vilkas – su tuo krūmu bėgt! Katė nusigandus šoko in medį. Meška, pamačius atbėgant tokią žvėrį, kaip šoks iš medžio – pilvas trūko, ir pastipo.