Paršežeris
Lietuvių liaudies padavimas


Buvusi lanka, kur tas ežeras yra. Žmonės šienavę. Šienaujant į tą lanką ir atėjęs iš laukų didžiausias paršas ir pradėjęs knisti. Žmonės žiūri – jis knisa ir knisa. Po kiek dienų ėmė ežeras ir nukrito. Sako, paršniokščia paršniokščia, sukas sukas – kriokesys didžiausias. Žmonės išlakstė. Ėmė tas ežeras ir nusileido. Nežino žmonės vardo, suėję ir šnekas:

– Vakar paršas kniso kniso ir, matyt, iškniso.

Ir pavadino tą ežerą Paršežeriu.