Palydėk

Palydėk
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

(Iš Anos Achmatovos)

Palydėk, palydėk mane, vėjau!
Tik vakaras klaidžioja čia.
Draugai, artimi neatėjo,
O žemė tyli ir kurčia.

Aš buvau, kaip ir tu, laisvūnas.
Perdaug troškau gyvent ir mylėt.
Matai, vėjau, atšalęs štai kūnas.
Ir rankų nėra kam sudėt.

Šią juodąją žaizdą paslėpki
Po vakaro pilka skraiste.
Ir mėlynam debesiui liepki –
Teskaito maldas prie manęs!

Ir kad būtų lengviau man, vienužei,
Užmigt amžinuoju miegu, –
Tegu žalios vinkšnos suūžia
Pavasarį mano... Tegu...