Pagirių kaimas
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė
Eilėraštis parašytas 1911 m.


(Fragmentas)

I

Malonūs, gražūs mūsų Pagiriai!
Kokie čia sodai!.. Niekur Lietuvoje
Tokių nerasi... Liepos iškiliai,
Pakluones kaimo gobdamos, žaliuoja;
Jų šakeles vėjužis įstabiai
Rytais lengvuoju dvelkimu bučiuoja.
Bučiuoja, glosto, iš kitos šalies
Atnešęs palaimą jaunos širdies.

II

Žali darželiai, kupini gėlių,
Lipšniai vilioja į save kiekvieną.
Juose latakas pajautų gilių
Dažnai srovena žvainą mėnesieną.
(Mergaitės myli, – ė, ir aš myliu
Svajoti, jausti vakare, ne dieną,
Dangun žiūrėti į skaidrias žvaigždes
Ir laukti, kolei nors viena užges.)