Tegul sidabruoja šaltoji rasa...
Tegu sidabruoja šaltoji rasa,
Visviena nubėgsiu pas jį nors basa.
Nors degįs man kojas žolėta lanka,
Aš jį apkabįnsiu baitąja ranka.
Ir, kol nepradės raudonuoti dangus,
Jam pinsiu iš meilės žiedų vainikus.
Tik auštančio ryto pirmi spinduliai
Išdrįs pakliudyt mums kalbėtis meiliai.
Kai girioj lakstutė čiulbėti pradės,
Мапе jis per pievą rasotą lydės.
1914 („Nauju Taku“).
Gatvės merginos meilė.
Isdrįsk čionai ateit, svajotojau bailus,
Ateik ir apkabink, bučiuok ir glamonėk,
Slaptingaiper akis į širdį pažiūrėk.
Ilgiuosi aš tavęs, nekaltas ir dailus.
Aš laukiu, o tu vis nedrįsti ir toli
Mylėdams kankinies, ilgėsi tolumoj,
Žinok: ir aš kenčiu, ir man žaizda gili
Širdy, ir aš tavęs ilgiuosi vienumoj.
Bet ne, tu neik čionai! geriau užmiršk mane!
Ne, tu toks skaistus, o ašei taip biauri...
Tekęsiu aš, o tu kentėti neturi!
Te laimę aš viena matysiu tik sapne.
1914 („Nauju Taku“).
