Ten saulėta erdve tarp vėsių spindulių
Mano liūdna dvasia atsigaus,
Tik augštyn, tik augštyn virš kalnų, virš kalnų.
Virš augštų debesių į mėlynę erdvės dausų,
Ten kvėpuosiu laisviau, ten svajosiu kilniau,
Tik greičiau, vis augščiau ir augščiau!
Ir kylu mintyje ant svajonės sparnų...
Atminčiai.
Nors debesys juodi
Salut€ užstotų,
Trankytų perkūnai,
Vien audros bujotų.
Beširdis likimas
Mudu nors perskirtų,
Tikiu — draugiškumas
Mūsų nepranyktų.
Biržai. 1912. I. 10.
Draugai.
Ar keista nekeìsta, baugu nebaugu,
Bet vargas ir skurdas — du mano draugu.
Mažam man tebesant, pamėgę mane,
Mane jie apleidžia tik naktį sapne.
Ar aušta ar temsta; lauke ar namìe,
Lyg tamsūs šešėliai, kur aš, ten ir jie.
Niekad jie lydėję manęs nenustos,
Kaip draugo geriausio lig grabo lentos.
Ar keista nekeista, baugu nebaugu,
Bet vargas ir skurdas — du mano draugu.
