Page:Janonio raštai.djvu/65

Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Avižas piaunant.

Avižos, nukirstos dalgės,
Griūva čiužančia eilia,
Plienas blizgantis išalkęs
Skamba pradalgio gale.

Pusė iauko jau nušluota,
Kita tiek da priešakyj,
Braukiu kaktą prakaituotą —
Ir naujam jau pradalgyj.

Nėra man lygaus piovėjo,
Tat patrauksiu da sparčiau.
Šveičiu. Dalgė suskambėjo,
Et, į ką taip pakliudžiau?

Kiaušas mat dantis atkišęs
Šaipos: visa sutrunys.
Jo akin įaugęs lyšys
Karstosi, yt apynys.

Plikį skeptiką pagriebęs
Terkšterėju paežin,
Kur našlaičiai miežiai stiebias...
Besišaipo jis, kažin?

Dalgės ašmenis paspiaunu,
Taukšiu, pliekiu plaktuku,
Stoju pradalgin ir piaunu,
Lyg tas vėsulas, suku.


Darbo paliuosavimo šventė.

(Pirmoji gegužės).

Tegu dykaduoniai sau šėista ir trankos —
Jie greitai sukauks:
Šiandien surakintos gaminančios rankos
Retežius sutrauks.