Tat, rankos pūslėtos, veidai prakaituoti,
Ко laukiat? Nejaugi da galit dvejoti,
Ar skursti per amžių, ar buvį besotį
Nuverst ir gerybes bendras išvaduoti?!
Jūs bijot!? Bet ko gi? Dykūnų tik sauja,
O jūs — milionai! Tai kam gi ta baimė!
Tiktai susitelkit!... Juk to reikalauja
Ne vien pačių jūsų, — jūs kūdikių laimė.
Sinevos Dubravos dv. 1916. VIII. 3.
(1917, „Nauj. Gad.“ 2).
Taip sunku dabarties miglose,
Temstant žvaigždei šviesos ateities,
Džengsint dalgei nykiosios mirties,
Nenupulti jautriąja dvasia!
Taip aplinkui klaiku ir baugu!
Sienos turi ausis ir akis:
Ką išvys, ką išgirs, — pasakys,
Ir daugiau nebmatysi draugų!
Bet tegu... Juk ant kapo šviesi
Laimės žvaigždė — skaistutė sužvilgs
Spindulių kamuoliais.
Ir kas tvirtas, kas gyvas, visi
Jos šviesios taip karštai pasilgs,
Kad nueis jos keliais.
Petrapilis, 1916. XI. 1.
(1921. „Nauj. Gad.“, 1).
Šviturys.
Jūros šėlsta, jūros blaškos,
Rods, iškyšulį prarys;
Baltos putos taip ir taškos,
Bet nelinksta šviturys.
