Prieš audrą.
Ar jų trokšta, ar netrokšta, —
Audros nieko neaplenks.
Kas jų bijo — bus perblokšta,
Kas jų laukia — tam nekenks.
Pо audrų spindės saulutė,
Žvilgsnį vers graži diena;
Smarkūs vėjai liausis pūtę,
Slėgs verpetą tyluma.
* * *
„Giedri naktis. Žvaigždžių prisėtas
Pasaulį laimina dangus.
Gamtos tylumas neregėtas,
Tai ko begali trokšt žmogus!“
Mandriai užklausė dailininkas,
Gėrėdamos gamtos vaizdais,
Bet jam atsakė darbininkas
Tiktai dejavimais silpnais...
Pūslėtosioms rankoms.
Pūslėtosios rankos, veidai prakaituoti,
Jūs sutveriat visa, kas žmones maitina,
Aprėdo, sušildo, daila padabina
Ir gali jiems rojaus gyvenimą duoti.
Jūs prakaito vaisius užgrobus ragauja
Visa dykaduonių puotaujanti gauja,
Tik patys pritvėrę gerybių begalę,
Jūs skurstat ir matot vien juodą nedalią!
О juk, jei tą turtą, kurs jūsų sutverta,
Dykūnams neduoti, bendru padaryti,
Tai visas pasaulis įeitų į ertą,
Laimingą ir šviesią gyvenimo sritį!
