Pusę amžiaus atiduočiau,
Jеi tik kitą išvaduočiau
Iš nelaimių ir vargų.
(1916, „Nauj. Lietuva“ 16).
Paralelės.
I.
Pasikinkęs kuiną lauką,
Vargšas aria kietą lauką.
Prakaitas per veidą sriūva,
Senas kuinas vos negriūva,
Ir artojas vos kulnoja:
Mat, nesveikas, negaliuoja.
О keliu automobilis
Dumia, lyg įgeltas dvylis.
Ponai kraustosi iš dvaro.
Jie laimingi ir kvatoja,
Matant vargstantį artoją,
Kurs vis nuksi — kuiną varo.
II.
Gera pono vienaturiui,
Lyg muštokėje menturiui;
Paukščių pieno jam tetrūksta.
Piršto judinti nereikia:
Visa jam tarnai pateikia.
Jis puotauja, trankos, dūksta.
О beturčio vargšas vaikas
Jau tada, kai žaisti laikas,
Pusnuogis dažnai badauja
Ir turtuoliui piemenauja.
Jį belaimį ir bedalį,
Kas tik nori, skriausti gali.
Papilis, 1914. VII. 10.
(1916, „Nauj. Liet.“, 16).
