Page:Janonio raštai.djvu/54

Šis puslapis buvo peržiūrėtas

Pabėgėliai.

Ruduo. Dangus ir žemė
Į paišą rūką supas.
Visiems veidai aptemę,
Visiems paniūręs ūpas.

Keliais, pilnais raitelių,
Nuskurę žmonės traukia,
Klumpoja iki kelių,
Nelaukto susilaukę.

Maknoja vyrai, bobos,
Vaikai, net purvas teška,
О užpakalyj trobos
Apleistosios jau pleška...

1915 m. ruduo (1916 m. „Nauj. Gad“. 4).

Karo atnašos.

Pas užšalusiąją upę
Po nurimusios pūgos
Juodas varnas krankdams tupi
Ant betraškančios šakos.

Dairos — maisto nesimato:
Visur ten balti laukai,
Tik toli pas miško ratą
Regisi juodi taškai.

Varnas smarkiai suplasnoja —
Neapgauna jo žvilgsnys;
Ir storu snapu kapoja
Karo atnašoms akis.

(1915, „Liet. Žin.“ 11).