Page:Janonio raštai.djvu/44

Šis puslapis buvo peržiūrėtas

Mes trokštame laisvės, už laisvę kovojam,
Už laisvę žmonijos visos...
Negailimės nieko ir viską aukojam!
Laimėt ar negrįžt iš kovos!...

Ramumo neranda nuožmieji skriaudikai,
Jie bijo, jie dreba prieš mus.
Į laimę gi, broliai! Šalin apgavikai,
Vedą į klaidingus kelius!

1914. (1917, „Vilnis“, 1).

Naujas rytas.

I.

Arši mirtis gėles išskynė,
Išblaškė želmenis iš daržo
Ir žemės skaudančią krūtinę
Kietais tamsos retežiais varžo.

Skambių dainų nebegirdėti,
Gamtos negali saulė puošti:
Da nepradėjus jai spindėti,
Mirtis jau ėmė kарą ruošti.

Tačiau juntu galingą dainą,
Kuru pertrauks tą baisią tylą;
Juntu, kaip slaptos gaidos kįla
Ir naujas, laisvas rytas eina...

II.

Purpuro varsoms nudarytas
Aušta išskiriantis rytas.
Кą jis teiks, da nežinia:
Šūviai tranko, lyg perkūnai,
Lyg šešėliai, krinta kūnai
Paskutiniam tamsume...